Yale-NUS Azijos Ramiojo vandenyno Jungtinių Tautų modelis yra vienas iš didžiausių JT modelio konferencijų visoje Azijoje, kuris subūrė ir pradedančiuosius ir pažengusiuosius delegatus. Trijų dienų sesijoje 2015 m. sausio 23-25 dienomis dalyvavo apie 1200 vyresniųjų gimnazistų ir jaunųjų koledžų moksleivių iš maždaug 40 skirtingų valstybių. Konferenciją organizavo prestižinis Yale-NUS koledžas Singapūre, kurio pagrindinis tikslas skatinti ateities lyderius ieškoti sprendimų šiandienos problemoms. Jungtinių Tautų modelio pagrindiniai siekiai yra ugdyti intelektualų, kritiškai mąstantį ir politiškai išprususį jaunimą, stiprinant jų žinias apie globalias naujienas, ugdant jų debatų, viešojo kalbėjimo įgūdžius. Taip pat konferencijos siekiai yra suburti jaunuosius lyderius iš viso pasaulio beprecedentėje aplinkoje, kuri skatina akademinį tobulėjimą ir ugdo išprususį ir globaliomis aktualijomis besidominantį jaunimą.
Labdaros ir paramos fondui „Už ateitį“ vadovaujantis Martynas Survilas teigia, kad Roko prašymas abejonių nekėlė. „Išnagrinėję prašymą, nusprendėme, kad jam nevalia praleisti tokios unikalios galimybės atstovauti Lietuvai šiame tarptautiniame jaunimo renginyje. Rokas visomis prasmėmis nusipelno stipendijos. Juk Fondo prioritetas – gabus ir perspektyvus jaunimas, ne tik kursiantis mūsų valstybę, bet ir atstovausiantis jai pasaulio mastu. Rokas tikrai pateisino visus fondo valdybos lūkesčius“, – pabrėžia fondo vadovas M. Survilas.
Konferencijos metu, atsižvelgiant į mano trijų metų patirtį dalyvaujant JT konferencijose visame pasaulyje, buvau paskirtas į specialų, aukščiausio lygio krizių komitetą. Pirmą kartą šiame regione buvo organizuotas tokio tipo komitetas, kuris buvo sudarytas iš dviejų kabinetų. Tema – 1979 metų amerikiečių įkaitų krizė Irane. Aš atstovavau tuometinį JAV gynybos sekretorių Harold Brown Amerikos vyriausybės kabinete. Mūsų tikslas – susitarti su Irano vyriausybės kabinetu, kad šie paleistų 66 Amerikos piliečius, sulaikytus įkaitais Amerikos ambasadoje. Trys dienos, 17 valandų intensyvių debatų, idant krizė būtų išspręsta, man buvo visiškai nauja ir neįkainojama patirtis. Pirma kartą komitete buvau vienintelis europietis ir turėjau diskutuoti su itin plačios kultūrinės įvairovės jaunimu. Ši patirtis man buvo nauja ir tai buvo labai didelis iššūkis. Kadangi, kiek teko bendrauti su bendraamžiais azijiečiais, jie yra mokomi taip, kad vienai problemai yra tik vienas sprendimo kelias ir nereikia ieškoti kitų. Mano strategija nuo pat pradžių buvo siūlyti alternatyvas, ieškoti kito sprendimo būdo, nekartoti istorijos ir išgelbėti įkaitus kuo greičiau. Deja, įtikinti bendraamžius iš kitų pasaulio šalių, turinčius visiškai skirtingus darbo įpročius buvo labai sudėtinga. Konferencijos metu stengiausi išsiskirti, pasiūlyti veiksmo planus, apie kuriuos kiti dalyviai net nepagalvojo. Po trijų dienų diskusijų mums pavyko išspręsti krizę. Apmaudu, kad mano kardinalūs siūlymai nebuvo išgirsti, todėl visų įkaitų gyvybių išsaugoti nepavyko. Vėliau, komiteto direktorius patvirtino, kad mano siūlyta strategija atitiko JAV vyriausybės ideologiją ir buvo galimybė išvengti aukų.
Uždarymo ceremonijos metu turėjome galimybę diskutuoti su garbės svečiu, Singapūro teisės ir užsienio reikalų ministru Kasiviswanathan Shanmugam. Prie visų 1200 dalyvių, organizatorių ir garbės svečių, gavau galimybę paklausti gerb. ministro, kodėl šioje šalyje vis dar galioja mirties nuosprendis ir plakimas rykšte (en. Caning). K. Shanmugam atsakė, jog šių bausmių dėka Singapūras yra viena saugiausių pasaulio valstybių ir policijos paslaugų beveik neprireikia.
Šią kelionę atsiminsiu visą gyvenimą. Pirmomis dienomis negalėjau atsigauti nuo patirto kultūrinio šoko – iš arti pamačius tikruosius kinų, indų kvartalus, įvairovę nematyto maisto ir produktų, miesto grožį. Niekada gyvenime dar neteko susidurti su sunkumais diskusijose dėl tokios tautų įvairovės, jų kultūrų ir darbo įpročių, svetimų man.
Puoselėju šią patirtį ir ją planuoju panaudoti jau šių metų balandį, kai vyksiu į tarptautinį Vengrijos Jungtinių Tautų modelį kaip organizacinės komandos narys. Esu pakviestas būti krizių komandos prezidentu 5 metus gyvuojančioje organizacijoje. Singapūre gauta patirtis įgalins mane įnešti naujovių į jų konferenciją, sutraukiančią dalyvius iš daugiau nei 20 šalių, tarp jų ir Taivano, Švedijos, Gruzijos ir t.t.
Noriu asmeniškai Jums padėkoti, kad prisidėjote prie mano viešojo kalbėjimo, debatavimo, bendrųjų kompetencijų tobulinimo. Ši kelionė man buvo neįkainojama ir tokia, kurią atsiminsiu visą gyvenimą. Jūsų dėka ne tik įgijau neįkainojamos patirties, bet ir esu kviečiamas ja dalintis svetur. Labai tikiuosi, kad palaikysime ryšį ir ateityje dar bendrausime.
Apie fondą:
Labdaros ir paramos fondas „Už ateitį“ įsteigtas 2013 m. balandžio 25 d. Fondo veiklos tikslai – labdaros ir paramos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims visuomenei naudingose ir su naudos sau siekimu nesiejamose mokslo, kultūros, meno, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos apsaugos ir kitose srityse.
